Virusinių infekcijų sezonas šiandien reikalauja ne tik tradicinių apsaugos priemonių, bet ir novatoriškų požiūrių į prevenciją. Probiotikai – vienas iš šiuolaikinės medicinos tyrinėjamų būdų stiprinti imunitetą ir kovoti su virusais. Kaip tiksliai jie veikia ir kodėl turėtume juos vartoti?
https://youtu.be/57lfnVrhpmE
Virusų grėsmė šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandien mokslininkams yra žinoma apie 200 skirtingų žmogui pavojingų virusų rūšių, ir kasmet prisideda dar po tris keturias naujų rūšių. Virusinės infekcijos skirstomos į:
- Respiratorines (kvėpavimo takų infekcijas)
- Virškinimo trakto infekcijas
- Kitas infekcijas
Nors kombinuotas gydymas vaistais yra veiksmingas nuo kelių virusinių ligų, mokslininkai pabrėžia, kad šie laikai – jau ne bakterijų, o virusų amžius. Todėl visada pageidautina turėti papildomų prevencinių metodų.
Kas yra probiotikai?
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) probiotikus apibrėžia kaip gyvus mikroorganizmus, kurie vartojant pakankamais kiekiais daro poveikį šeimininko sveikatai.
Atkreipkite dėmesį į du raktinius žodžius:
- Gyvus mikroorganizmus – tai ne bet kokios bakterijos, o gyvos! (apie tai papasakosiu kiek vėliau0
- Pakankamais kiekiais – per mažas kiekis neduos norimo efekto!
Probiotikai gali būti vartojami kaip maisto papildas arba gaunami iš tam tikrų maisto produktų. Gerųjų bakterijų rūšių yra gausybė, tačiau svarbiausios ir būtinai turėtų būti kiekviename probiotike yra laktobacilų bakterijos.
Kaip probiotikai kovoja su virusais?
Tiesioginis antivirusinis poveikis
Gerosios žarnyno bakterijos (probiotikai) neleidžia virusui prisikabinti prie žarnyno gleivinės sienelės. Jos pačios prisikabina prie virusų ir neleidžia jiems pažeisti gleivinės – o tai yra labai svarbu mūsų imuninei sistemai.
Netiesioginis poveikis
Probiotikai:
- Netiesiogiai trukdo virusui, pakeisdami ląstelių būklę
- Mažina uždegiminius procesus
- Reguliuoja įgimtą imunitetą
- Daro daug kitų naudingų dalykų, ypač kai kalbame apie virusines infekcijas.
Moksliniai įrodymai
Tyrimai su neišnešiotais kūdikiais
Viena įspūdinga metaanalizė, kurios metu buvo įtraukti apie 800 000 neišnešiotų kūdikių, parodė svarbų rezultatą: tie mažieji pacientai, kuriems per zondą (enteriniu būdu) tiesiai į virškinimo traktą buvo įvesta probiotikų, ženkliai sumažėjo mirtingumas nuo kvėpavimo takų infekcijų.
Pandemijos laikotarpio tyrimai
Pandemijos metu mokslininkai ypač aktyviai tyrinėjo probiotikų poveikį kovoje su virusais. Buvo atlikta daugybė metaanalizių, kurios patvirtino probiotikų efektyvumą kaip prevencinę ir papildomą terapiją.
Kokius probiotikus rinktis?
Probiotike būtinai turėtų būti šios raktinės bakterijų rūšys:
- Laktobacilų padermės (įvairios)
- Streptokokų bakterijos
- Bifido bakterijos
Svarbus kiekis
10 milijardų gyvų žarnyno bakterijų – tai jau laikoma pakankamu kiekiu, kad matytume rezultatą.
Technologija
Kalbant apie gerąsias bakterijas, akcentuojamas žodis Gyvos.Labai svarbu, kad bakterijos būtų apsaugotos specialia technologija, kuri leidžia joms praeiti skrandžio rūgšties barjerą ir pasiekti žarnyną gyvoms.
Įdomūs faktai apie skirtingas bakterijų rūšis
Kiekviena probiotikų rūšis ir net porūšis turi savo unikalias funkcijas, tarsi šalutinius nuostabius poveikius::
Lactobacillus acidophilus
- Skaido laktozę
- Mažina cholesterolį
- Gali užkirsti kelią viduriavimui
- Lengvina dirgliosios žarnos simptomus
- Padeda gydyti vaginalines infekcijas
- Padeda mažinti svorį
- Mažina peršalimo ir slogos simptomus
- Mažina alergijas ir egzemos simptomus
Lactobacillus bulgaricus
Padeda gydyti:
- Kepenų ligas
- Peršalimą
- Antibiotikų sukeltą viduriavimą
- Atopinį dermatitą
- Šienligę
- Dantų ėduonį ir periodontitą
Lactobacillus paracasei
Šalia anksčiau išvardintų savybių, dar:
- Gali mažinti lėtinio nuovargio sindromą
- Gydyti dantų infekcijas
Bifidobacterium animalis
- Mažina cholesterolį
- Gali padėti gydyti psichikos sveikatos sutrikimus
Streptococcus thermophilus
- Padeda išnaikinti H. pylori bakteriją
MANO REKOMENDACIJA: NEOLIFE ACIDOPHILUS PLUS GEROSIOS ŽARNYNO BAKTERIJOS.
Kodėl?
- Yra visos 5 aukščiau minėtos raktinės rūšys.
- Kapsulė apsaugota specialia tiksline gel guard technologija, tad bakterijos saugiai praeina skrandžio rūgšties barjerą ir pagal Ph pasisėja ten, kur ir turi būti.
- Dviejose kapsulėse yra 10 milijardų Gyvų bakterijų.
Kada vartoti probiotikus?
Profilaktiškai
Protinga strategija virusų sezono metu būtų pasipildyti pakankamu kiekiu gyvų bakterijų – ne tik susirgus, bet ir kasdien prevenciniais tikslais.
Ūmių infekcijų atveju
Jeigu atsitinka ūmios virusinės ar virškinimo trakto infekcijos (pavyzdžiui, rotavirusas ypač vaikams), probiotikai labai padeda greičiau ir lengviau persirgti.
Detoksikacijos metu
Probiotikai puikiai tinka detokso programoms – padeda išvalyti žarnyną nuo patogenų ir užsėti gerosiosiomis bakterijomis.
Praktiniai patarimai
Laikymas
Probiotikus geriausia laikyti šaldytuve – taip bakterijos išlieka gyvos ilgiau. Jau atidarytą indelį reikėtų laikyti šaldytuve ir vartoti nuosekliai.
Išvada
Gerosios žarnyno bakterijos arba probiotikai – tai naujas ginklas sename kare prieš virusus. Tai didžiulis ir rimtas įrankis, kuriuo mes turėtume apsiginkluoti patys ir apginkluoti savo vaikus.
Viena iš pastaraisiais metais daug tyrinėjamų mitybos strategijų, siekiančių pagerinti žmogaus imunitetą ir sumažinti galimybę užsikrėsti virusais, yra būtent probiotikų vartojimas.
Nesusirgt arba, jeigu susirgsime, persirgti lengviau – štai kokį tikslą galime pasiekti vartodami probiotikus kasdien.
Būkime sveiki ir laimingi!
Nijolė Koskienė, sveikatos žurnalistė
Daugiau informacijos ir visų šaltinių nuorodas rasite: www.sveikatoszurnaliste.lt
Mokslinės nuorodos
-
Santacroce L, et al. (2021). „Probiotic Effects against Virus Infections: New Weapons for an Old War” Frontiers in Microbiology. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7827890/ ↩ ↩2 ↩3
-
Hill C, et al. (2014). „Expert consensus document: The International Scientific Association for Probiotics and Prebiotics consensus statement on the scope and appropriate use of the term probiotic” Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology. ↩
-
Khailova L, et al. (2021). „Role of probiotics to combat viral infections with emphasis on COVID-19” Applied Microbiology and Biotechnology. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7434852/ ↩
-
Dhar D, Mohanty A. (2020). „Gut microbiota and Covid-19 – possible link and implications” Virus Research. ↩
-
Liu Q, et al. (2021). „A meta-analysis reveals the effectiveness of probiotics and prebiotics against respiratory viral infection” Bioscience Reports. https://portlandpress.com/bioscirep/article/41/3/BSR20203638/227885/ ↩
-
Iwabuchi N, et al. (2023). „Overview of anti-viral effects of probiotics via immune cells in pre-, mid- and post-SARS-CoV2 era” Frontiers in Immunology. https://www.frontiersin.org/journals/immunology/articles/10.3389/fimmu.2023.1280680/ ↩
-
Morgan RL, et al. (2021). „Prophylactic Probiotic Supplementation for Preterm Neonates-A Systematic Review and Meta-Analysis” Advances in Nutrition. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33460432/ ↩
-
van den Akker CHP, et al. (2018). „Probiotics for Preterm Infants: A Strain-Specific Systematic Review and Network Meta-analysis” Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29384838/ ↩
-
Morgan RL, Preidis GA, Kashyap PC, et al. (2023). „Probiotics, Prebiotics, Lactoferrin, and Combination Products for Prevention of Mortality and Morbidity in Preterm Infants” JAMA Pediatrics. https://jamanetwork.com/journals/jamapediatrics/fullarticle/2810095 ↩
-
Dai Y, et al. (2021). „Effects of Probiotics in Preterm Infants: A Network Meta-analysis” Pediatrics. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33323491/ ↩
-
Elamir A, et al. (2022). „Benefits of probiotic use on COVID-19: A systematic review and meta-analysis” Frontiers in Nutrition. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36178362/ ↩
-
Gutiérrez-Castrellón P, et al. (2022). „Probiotics for preventing or treating COVID-19; a systematic review of research evidence” medRxiv. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11447443/ ↩
-
Infusino F, et al. (2021). „Systematic Network and Meta-analysis on the Antiviral Mechanisms of Probiotics” Frontiers in Microbiology. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7857647/ ↩
-
Remes-Troche JM, et al. (2020). „Lactobacillus acidophilus LB: a useful pharmabiotic for the treatment of digestive disorders” Therapeutic Advances in Gastroenterology. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7692339/ ↩
-
Yan F, Polk DB. (2011). „Probiotics and immune health” Current Opinion in Gastroenterology. ↩
-
Zheng J, et al. (2022). „The Functional Roles of Lactobacillus acidophilus in Different Physiological and Pathological Processes” Journal of Microbiology and Biotechnology. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9668099/ ↩
-
Wheeler JG, et al. (1997). „Immune and clinical impact of Lactobacillus acidophilus on asthma” Annals of Allergy, Asthma & Immunology. ↩
