Sveikatos ekonomika

🍏Masačusetso bendrosios ligoninės gydytojų ir visuomenės sveikatos ekspertų grupė pastebėjo, kad  daugelis pacientų, kurie reguliariai pasirodydavo greitosios pagalbos skyriuje, reikalaujančiame daugiausiai medicinos paslaugų, taip pat buvo tie, kurių mityba buvo prasčiausia.

🍏Tai buvo pacientai, sergantys širdies ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu, vėžiu ir kitomis daugiausia su maistu susijusiomis lėtinėmis ligomis. Ligoninėms ir sveikatos draudikams tai yra vieni brangiausių ir reikalingiausių pacientų. Dirbdami su vietine ne pelno siekiančia grupe, vadinama „Community Services“, gydytojai nusprendė pradėti tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar šiems pacientams maistingų patiekalų teikimas turės įtakos jų sveikatos priežiūros rezultatams.

🍏Mokslininkai įdarbino „Medicaid“ ir „Medicare“ pacientus ir suskirstė juos į skirtingas grupes. Viena grupė reguliariai gaudavo sveikų patiekalų, sudarytų pagal individualias dietologo  rekomendacijas. Valgiaraštyje buvo vietoje pagautų jūros gėrybių ir vietoje užaugintų Briuselio kopūstų, pomidorų, cukinijų, vaisių ir kitų šviežių produktų, kuriuos dovanojo netoliese esantys ūkiai.

🍏Kita grupė gavo maistingų patiekalų, tačiau jie nebuvo specialiai pritaikyti jų individualiems  poreikiams.

🍏Trečioji grupė negavo nė vieno maistingo patiekalo. Tai, ką tyrimas nustatė per ateinančias savaites, šokiravo.

🍏Pirmosios grupės pacientai ženkliai  mažiau apsilankė ligoninėje, o jų sveikatos priežiūros išlaidos sumažėjo 16 proc. (atėmus maitinimo išlaidas).

🍏Mitybos grupės paciento vidutinės mėnesinės medicininės išlaidos sumažėjo iki maždaug 843 USD – daug mažesnės nei maždaug 1413 USD medicinos išlaidos kiekvienam pacientui kontrolinėje grupėje. Tai yra buvo sutaupyta  570 USD per  mėnesį vienam žmogui.

🍏Tokio tipo tyrimai įrodo, kad norint įveikti sveikatos krizę, mūsų nacionalinė maisto politika turi būti suderinta su mūsų sveikatos priežiūros politika.

Užuot tik gydę siaučiančias lėtines ligas, turime pradėti jų išvengti – ir tai galime padaryti savo šaukštais.

Ligos skaičiais Lietuvoje

2020 m. PSDF biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir MPP, įskaitant padengiamą pacientų priemokos sumą, sudarė 354,5 mln. Eur.

2020 m. kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartojo apie 1,08 mln. pacientų t.y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Su gyvensenos būdu siejama daugiau nei pusės visų mirčių Lietuvoje.

2017 m. net trečdalis mirčių siejama su rizika, susijusia su mityba (įskaitant mažą daržovių ir vaisių bei didelį cukraus ir druskos vartojimą).

Trys pagrindinės mirčių priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2012 m. sudarė 85,1 procento visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,6 procento, nuo piktybinių navikų – 19,5 procento, o dėl išorinių mirties priežasčių – 8,9 procento visų mirusiųjų.

Lietuvių mitybos įpročiai

🍏2019 m. anketiniu apklausos būdu ištirti ir įvertinti 2 573 suaugusių gyventojų mitybos įpročiai ir šio tyrimo duomenys palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis.

Nustatyta, kad

  • 27,4 proc. suaugusių gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai, o
  • 40 proc. – pagal skonines savybes,
  • 57,1 proc. tyrimo dalyvių daržovių ir vaisių kasdien, iš kurių tik
  • 6,9 proc. jų vartoja 5 kartus per dieną,
  • 46,2 proc. suaugusių gyventojų žuvies ir jos produktų valgo tik 1–2 kartus per mėnesį.
  • 8 ir daugiau stiklinių vandens per dieną išgeria tik kas septintas gyventojas, o beveik pusė jų per dieną išgeria tik nuo 3 iki 5 stiklinių (0,6–1 litro) vandens.

🍏Tyrimo išvados. Nors vis daugiau suaugusių šalies gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, didėja daržovių ir vaisių vartojimo dažnumas, šiek tiek padaugėjo asmenų, savo mitybą vertinančių kaip tinkamą, vis dėlto kai kurie žmonių mitybos įpročiai išlieka nepalankūs sveikatai. Per maža gyventojų dalis kasdien vartoja daržovių, vaisių, grūdinių ir pieno produktų, sumažėjo žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumas, vis dar daugiau nei pusė suaugusių asmenų sūdo jau pagamintą maistą, taip pat geriama nepakankamai vandens. Išlieka tendencija, kad gyventojai maistui gaminti dažniausiai renkasi augalinį aliejų.

🍏 Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad maisto papildus nuolat vartoja tik 8,9 proc. Respondentų (2013 m. atlikus Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą nustatyta, kad 6 proc. gyventojų vartoja maisto papildus nuolat),  40,6 proc. respondentų iš viso nevartoja maisto papildų.

Šaltiniai:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2018.2(81)/VS%202018%202(81)%20ORIG%20Maisto%20papildai.pdf

https://www.hi.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/2020_3/VS%202020%203(90)%20ORIG%20Mitybos%20iprociai.pdf

🍏🍏🍏🍏🍏

MANO REKOMENDACIJA

Jei jūsų ar jūsų šeimos mityboje yra spragų, rekomenduoju jas užpildyti visaverčiu maitiniu papildu ir tikro maisto Provitality plus:

Kiekvienoje dienos porcijoje yra:

  • 18 svarbių vitaminų ir mineralų
  • Porcija sveikų nevalytų grūdų
  • Trečdalis porcijos švarios riebios jūros žuvies (Omega 3 riebiosios rūgštys iš lašišos file, tuno, ančiuvių, sardinių).
  • 15 skirtingų karotenoidų iš 1,2 kg pomidorų, morkų, braškių, persikų, špinatų, abrikosų…https://sveikatoszurnaliste.lt/parduotuve/sveikatai/pro-vitality-maisto-papildas-neolife-30-pak/

Būkite sveiki jūs ir jūsų artimieji

Nijolė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.

Socialiniai tinklai

Socialiniai tinklai

Panašūs straipsniai

Meniu