Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad mūsų protėviai buvo teisūs. Na kad ir tas „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, vakarienę atiduok priešui“. Nors pastaruoju metu apie 40 procentų žmonių pusryčių nevalgo. O kur dar protarpinio badavimo bumas, kuris dažnai pusryčiams nepalieka jokių šansų?
Žodžiu, apstu visokių naujų teorijų, kartais net prieštaraujančių viena kitai. Tačiau ką gi sako pusryčių mokslas? O jis tik patvirtina, kad protėviai gyveno teisingai.
FAKTAI APIE PUSRYČIUS
Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti apie pusryčius, randamas pačiame žodyje “pusryčiai” (angl.breakfast), pažodžiui reiškiančiu nutraukti badavimą.
Taip sakoma todėl, kad miegant jūsų kūnas badavo – nebuvo vartojamas maistas, kitaip sakant “badavimas miegant”.
Gali pasirodyti, kad badavimas miego metu nėra badavimas įprasta prasme, tačiau metaboline prasme tai iš tikrųjų yra badavimas ir sukelia tam tikrą, labai specifinį metabolinių bei biocheminių aplinkybių rinkinį.
Būtent todėl gydytojai užsako kraujo tyrimus nevalgius, mat ilgą laiką nevalgius maistinės medžiagos nusistovi iki pradinio lygio, todėl medžiagų apykaitos fonas yra tinkamesnis pažvelgti į specifinius sveikatos ir ligų biologinius žymenis, tokius kaip gliukozės kiekis kraujyje ar trigliceridai, kuriuos kitu metu gali iškreipti maisto vartojimas.
Taigi, miegas medicinine ir medžiagų apykaitos prasme yra badavimas.
Kaip ir kada nutraukiate tą badavimą, yra itin svarbu bendrai sveikatai, gyvybingumui ir kognityvinei funkcijai.
Kol jūs miegojote
Kitas dalykas, kurį turite žinoti apie pusryčius, yra tai, kad nors jūs miegojote, jūsų organizmas nemiegojo. Miegant jame vyksta milijardai, galbūt net trilijonai svarbių biocheminių procesų. Jiems visiems reikia maistinių medžiagų, kad patenkintų svarbius poreikius.
Pavyzdžiui, pagalvokite apie savo smegenis. Kai jūs pereinate nuo sąmoningos dienos veiklos į pusiau sąmoningą ar nesąmoningą miego periodą, jūsų smegenys išlieka labai aktyvios. Jose prasideda valymo procesas, kuriame svarbios dienos įvykių detalės atskiriamos nuo nesvarbių ir atsikratome to, kas nereikalinga.
Tuo pačiu metu smegenys sutvarko ir įtvirtina praėjusios dienos prisiminimus, kad juos būtų galima lengvai pasiekti ateityje – tai sudėtingas ir daug maistinių medžiagų reikalaujantis procesas.
Šie įvykiai, taip pat daugelio kitų organizmo procesų, vykstančių jums miegant, valdymas, verčia smegenis ir centrinę nervų sistemą eikvoti daug energijos. Tiek daug, kad vos per kelias miego valandas smegenys ir centrinė nervų sistema išeikvoja didžiąją dalį turimų energijos atsargų.
Dabar pereikime prie imuninės sistemos.
Miego metu imuninė sistema taip pat yra aktyvi, todėl irgi suvartoja daug maistinių medžiagų.
Yra gerai žinoma, kad miego metu sustiprėja imuninės sistemos gebėjimas kovoti su infekcinėmis ligomis, todėl miegas laikomas vienu geriausiu dalykų, kuriuos galite padaryti, kad greičiau pasveiktumėte po traumų ar net peršalimo bei gripo. Tuo metu vyksta svarbūs sveikatos korekcijos procesai.
Galiausiai, be visų kitų svarbių užduočių, jūsų imuninė sistema taip pat turi valyti jūsų kūną. Ji turi padėti pašalinti visas praėjusios dienos medžiagų apykaitos liekanas. Negyvos ląstelės, pažeisti audiniai, toksiški šalutiniai medžiagų apykaitos produktai – visi jie yra iššūkiai, kuriuos turi spręsti jūsų imuninė sistema, todėl jos maistinių medžiagų poreikis yra didelis.
Taigi, kai jūs miegate, medžiagų apykaita spartėja ir maistinių medžiagų poreikis auga. Miegant pagreitėja net odos ląstelių atsinaujinimas ir gijimas. Faktas, kad visame organizme augimo, atsinaujinimo, atkūrimo ir keitimo veikla ne tik nenutrūksta miegant, o net ir padidina gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti, paklausą.
Nuo pagrindinių būtinų maistinių medžiagų, reikalingų ląstelių struktūrai ir veiklai, iki visų tų, kurių reikia sveikoms mūsų kūno ląstelėms, audiniams, organams bei sistemoms formuoti ir palaikyti, ir tų, kurių reikia, kad visa tai veiktų sklandžiai bei sveikai. Jų visų labai reikia, jums miegant.
Pabundame su išeikvotomis maistinėmis medžiagomis
Būtent dėl šio didelio maistinių medžiagų panaudojimo ir badavimo miegant derinio, kiekvieną rytą organizme ima trūkti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų.
Dėl šių priežasčių, kaip ir kada jūs nutraukiate badavimą, yra labai svarbu ateinančiai dienai.
Taigi, ko reikia jūsų organizmui per pusryčius?
Na, iš esmės – visko!
Nuo vandens, skirto hidratacijai ir rehidratacijai, iki baltymų ir aminorūgščių, vitaminų bei mineralų, esančių įvairiausiuose maisto produktuose, iki elementarios angliavandenių energijos.
Visko, ko reikia sveikam organizmui, to labiausiai reikia per pusryčius
Akivaizdu, kad spurgos ir kava, nors ir skani, ar skrudinti kruasanai ir vaikiški pusryčių dribsniai, šito jam nesuteiks.
Dar blogiau yra visai praleisti pusryčius, tai prilygsta dar didesnei medžiagų apykaitos katastrofai, ypač jei tai tampa ilgalaikiu įpročiu.
Prastos pradžios kaina
Tyrimai parodė, kad netinkama pusryčių mityba neigiamai veikia viską – kas mes esame, kokia mūsų sveikata, ir net tai, kaip mums sekasi gyvenime.
Pažvelkime tik į keletą įtikinamesnių mokslinių įrodymų apie sočių, maistingų pusryčių svarbą.
Visų pirma, žinia visiems nevalgantiems pusryčių. Įtikinamas ir nerimą keliantis straipsnis, paskelbtas 2003 m. žurnale “European Journal of Clinical Nutrition” nustatė, kad pusryčių nevalgo maždaug 30 procentų paauglių bei suaugusių moterų ir 40 procentų suaugusių vyrų, o tai yra susiję su didesne ir kitokio sveikatai kenksmingo elgesio tikimybe.
Tyrimas atskleidė, kad jei praleidi pusryčius, dažniau pasirenki netinkamą maistą ir kitu metu, rūkai ar kitokiu būdu netausoji sveikatos.
Pusryčių praleidimas netgi buvo prilygintas indikatoriui, rodančiam, kaip jums seksis gyvenime, ir parodė žemesnę pusryčius praleidžiančių žmonių socialinę ir ekonominę padėtį.
Kita vertus, reguliariai pusryčiaujantiems tokie rūpesčiai kyla kur kas rečiau. Be to, ankstesni tyrimai parodė, kad praleidžiantys pusryčius žmonės vargu ar patenkins kasdienius vitaminų bei mineralų poreikius. Tai gali reikšti savaites, mėnesius ar net metus trunkantį pagrindinių būtinų maistinių medžiagų deficitą.
Kitas svarbus dalykas, kurį turėtume suprasti, yra tai, kad maistinė pusryčių kokybė nustato medžiagų apykaitos tonusą visai dienai.
Visi įprasti dribsnių, skrudintos duonos, skrebučių, sulčių ir kavos pusryčiai, nors ir gali būti turtingi skaidulų bei angliavandenių, nesuteikia pagrindinių maistinių medžiagų ir nepatenkina pagrindinių energijios poreikių.
Dėl didelio angliavandenių bei cukraus kiekio tokiuose maisto produktuose gliukozės kiekis kraujyje greitai pakyla, todėl visą dieną vyksta nuolatiniai svyravimai tarp hiperglikemijos (per didelio gliukozės kiekio kraujyje) iki hipoglikemijos (per mažo gliukozės kiekio kraujyje) – vadinamasis amerikietiškų kalnelių efektas.
Ir atvirkščiai, žymių pasaulio mitybos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad subalansuoti pusryčiai, kuriuos sudaro pakankamas kiekis baltymų, tinkamas kiekis angliavandenių ir nedaug riebalų, gali užtikrinti stabilią gliukozės koncentraciją ir atitinkamą ilgalaikį energijos lygį, kurio reikia sveikam, gyvybingam organizmui.
Taigi kol miegojote, jūsų organizmas buvo labai užsiėmęs, atlikdamas begalę svarbių procesų, siekdamas palaikyti sveikatą, protinį aiškumą ir suvokimą, taip pat atkurti, atnaujinti ir pakeisti pažeistas ląsteles, audinius, organus bei sistemas.
Visam tam reikia daug maistinių medžiagų, todėl yra išeikvojame būtini šių medžiagų lygiai.
Ryte organizmui reikia baltymų, aminorūgščių, riebalų ir riebalų rūgščių, fitonutrientų, vitaminų, mineralų, visaverčių maisto produktų ir energijos- iš esmės visko.
Štai čia įkeliu keletą tinklalapių su sveikiausių pusryčių idėjomis:
https://www.bbcgoodfood.com/recipes/collection/healthy-breakfast-recipes
https://www.loveandlemons.com/healthy-breakfast-ideas/
Aš pati anksčiau nevalgydavau pusryčių, bet sočiai privalgydavau vėlokai vare.
Pradėjusi domėtis mityba ir maistinių medžiagų terapija, labai pamėgau pusryčių metą, ypač savaitgaliais. Tačiau kai neturiu laiko, o ir kartais noro gaminti visaverčius pusryčius, mane visada gelbsti tokia tobula dienos pradžia, po kurios jaučiu ne tik lengvumą, bet energijos antplūdį, dailėjančias kūno linijas ir skaitėjančią veido odą.
Geriausia dienos pradžia
“Neolife Pro Vitality+” ir “NeoLifeShake” suteikia puikią dienos pradžią. Nesvarbu, koks jūsų amžius, esate vyras ar moteris – kasdien vartojant “NeoLife” pusryčius, jūsų kūnas gaus daug svarbių maistinių medžiagų medžiagų, palaikančių jūsų gerovę ir aktyvų gyvenimo būdą.
Juose yra baltymų su visomis 22 aminorūgštimis (o tai tobula statybinė medžiaga mūsų ląstelėms, aminorūgštys drauge su antioksidantais dalyvauja kolageno gamyboje – o tai svarbu ne tik mūsų odai, bet visoms jungtims, raisčiams, kiekvienam organui), taip pat sveikų grūdų lipidų ir sterolių, aštuonios veiksmingos Omega 3 riebalų rūgštys, gausu įvairių vitaminų, mineralų ir augalinių medžiagų.
Tai pasaulinio lygio mokslas ir gili pagarba gamtai.
Šie pusryčiai užtikrina, kad nutraukiate savo naktinį badavimą, vartodami būtent tai, ko reikia jūsų organizmui svarbiausiu metu – per pusryčius.
Pagal John R.Miller “The Incredible Science of Breakfast” (angl. Neįtikėtinas pusryčių mokslas”).
Apie John.R.Miller
Pagal profesiją elektronikos inžinierius iš Silicio slėnio (Kalifornija), dirbęs NASA, vėliau savo karjerą susiejo su aukščiausios kokybės produktų (tiek papildų, tiek tausojančių gamtą švaros priemonių kūrimu). Jis yra Niujorko Mokslų akademijos, taip pat NeoLife Mokslo Patarėjų Tarybos narys ir žmogus, mokantis paprastai žodžiais perteikti sudėtingus mumyse vykstančius mechanizmus.
