🍇 Širdies ligos – sovietinio palikimo kaina?
Klausimas, kodėl mes, lietuviai, taip mirštame nuo širdies ligų, man seniai kirbėjo. Ar stresas, ar ta mūsų virtuvė tokia netikusi, ar tas būdas “žemaičių ir lietuvių”, na kas čia yra?
🍇 Situacija gerėja, bet išlieka bloga
Taigi šįkart susiradau naujausią ES šalių Mirtingumo nuo širdies ligų statistiką ir pabandžiau atlikti nedidelį žurnalistinį tyrimą. Nepretenduoju į absoliučią tiesą, bet skaičiai kalba už save. Pradėsiu nuo geros naujienos: per keletą metų Lietuva iš trečiosios vietos pagal mirtingumą nuo ŠKL “nukrito” į ketvirtąją (po Bulgarijos, Rumunijos ir Latvijos – iš 27 ES šalių). Bet vis tiek mirštame nuo šios problemos keturis kartus daugiau negu prancūzai. Kodėl? O kaip jums šis faktas, kad pirmame mirtingumo dešimtuke įsivyravusios visos posovietinio bloko ar buvusios socialistinės šalys? Ir manyčiau, kad tai nėra atsitiktinis sutapimas – tai sisteminio palikimo pasekmė, kurios kainą ir šiandien moka milijonai žmonių. Šios situacijos tyrinėtojai spėja, kad tai ne šiaip geografinis pasiskirstymas – tai biologinė atmintis, įrašyta į kraujagysles ir širdis.
🍇Postkomunistinė sveikatos krizė skaičiais (Eurostat duomenys)
Bulgarijoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia 1000 atvejų 100,000 gyventojų – penktadalį daugiau nei Prancūzijoje. Rumunija, Latvija ir Lietuva seka iš paskos su 927, 882 ir 800 mirčių atitinkamai. Per genetikos prizmę mes galime būti linkę ieškoti įgimtų skirtumų, bet šis grafikas kalba ne apie DNR, o apie istorijos ir biologijos sankirtą. Tie tūkstančiai priešlaikinių širdies sustojimų Rytų Europoje nėra genetinis likimas – jie yra fizinis politinių sistemų įrašas žmonių kūnuose. Epigenetikos mokslas teigia, kad kūnas prisimena tai, ką protas galbūt nori pamiršti. Mes galime pakeisti sienas, vėliavas, konstitucijas, bet kraujagyslių biologija keičiasi lėčiau.
🍇Kas vienija šias dešimt šalių?
Pirma, ekonominis šokas. Perėjimas prie rinkos ekonomikos devintajame dešimtmetyje sukėlė didelį ekonominį nuosmukį, padidino socialinę nelygybę ir psichologinį stresą – visi šie veiksniai tiesiogiai koreliuoja su širdies ligomis. Antra, gyvensenos paplitimas. Sovietiniu laikotarpiu išsivystę žalingi įpročiai – rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, aukštas druskos vartojimas – įsitvirtino kaip kultūrinės normos, kurių pakeitimui reikia ne tik sveikatos politikos, bet ir kultūrinio poslinkio. Trečia, prevencijos stoka. Rytų Europos sveikatos sistemos paveldėjo reagavimo arba gaisrų gesinimo, o ne prevencijos modelį, Ketvirta, emigracija. Iš tiesų statistiką gali iškreipti ženklus jaunimo emigracijos skaičius. Iš ten, kur blogiau į kur geriau, tai yra į išsivysčiusias šalis.
🍇 Prancūzų paradoksas
Būtent Prancūzija, su savo žemiausiu mirtingumu nuo širdies ligų (200 mirčių 100,000 gyventojų), įkūnija tai, ką mokslininkai vadina „prancūziškuoju paradoksu”. Tai šalis, kur restorano staliukai apkrauti riebiu sūriu ir fois gras (ančių kepenėlėmis), o širdies ligos itin retos. Anksčiau galvota, kad tai galimai dėl raudono vyno, resveratrolio, Viduržemio jūros dietos. Tačiau tikrasis atsakymas slypi ne viename molekuliniame kelyje, bet sudėtingame kultūrinių dalykų audinyje, kuris formuoja prancūzų santykį su maistu, judėjimu ir stresu. Prancūzai valgo mažesnes porcijas, bet su didesniu malonumu. Jie turi goûter – tarpinį užkandį, kuris reguliuoja apetitą ir cukraus kiekį kraujyje. Jie vaikšto – ir tai ne žingsnių skaičiavimas, bet gyvenimo būdas.
Tai ką gi mums daryti?
Iš esmės bet ką į gerąją pusę. Jei mūsų DNR tegul ir užkoduota sovietinė trauma (o tai, kaip paaiškėjo, veikia net kelias palikuonių kartas), tai kiekviena pastanga, tikėtina, neš naudą:
🍇 Prancūzų gyvenimo filosofija pabrėžia:
Mėgavimąsi momentu (carpe diem)
Gyvenimo kokybę virš kiekybės
Saikingumą ir balansą
Estetikos ir grožio vertinimą kasdieniame gyvenime
Lėtą, sąmoningą požiūrį į maistą, bendravimą ir laisvalaikį
Streso valdymas ir koncentravimasis į savo, o ne svetimus gyvenimus ir t.t…
🍇 O kaip dar galėtume sau padėti mitybos terapijos pusės? Pateikus užklausą, koks svarbiausias maistinių medžiagų penketukas, iškrenta štai toks penketukas:
Penkios svarbiausios maistinės medžiagos širdies sveikatai:
- Omega-3 riebalų rūgštys (EPA ir DHA) – mažina uždegimą, mažina trigliceridų kiekį, reguliuoja kraujospūdį ir gerina kraujagyslių funkciją. Randamos riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje), linų sėklose, graikiniuose riešutuose.
- Magnis – būtinas tinkamam širdies raumens susitraukimui, padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies ritmą. Randamas lapinėse žalumynose, riešutuose, sėklose, pilno grūdo produktuose.
- Kalis – labai svarbus elektrolitų balansui ir širdies ritmui. Padeda mažinti kraujospūdį ir neutralizuoti druskos poveikį. Gausiai randamas bananuose, bulvėse, pupelėse, daržovėse.
- Koenzimas Q10 – dalyvauja ląstelių energijos gamyboje, ypač svarbus širdies ląstelėms. Natūraliai randamas jautienoje, sardinėse, žemės riešutuose, brokoliuose.
- Antioksidantai (vitaminai C, E ir flavonoidai) – apsaugo kraujagyslių sieneles nuo oksidacinio streso ir uždegimo. Randami uogose, citrusinių augalų vaisiuose, riešutuose, žaliosiose ir spalvotose daržovėse, arbatoje.
MANO REKOMENDACIJA:
1. OMEGA 3 Salmon oil plus: https://sveikatoszurnaliste.lt/parduotuve/sveikatai/omega-3-salmon-oil-plus-zuvies-tauku-maisto-papildas-neolife-90-kaps/
2. Magnesium complex: https://sveikatoszurnaliste.lt/parduotuve/sveikatai/magnesium-complex-maisto-papildas-neolife-60-tab/
3. Kofermentas Q 10: https://sveikatoszurnaliste.lt/parduotuve/sveikatai/coq10-maisto-papildas-su-kofermentu-q10-neolife-60-kaps/
4. TRE esencija: https://sveikatoszurnaliste.lt/parduotuve/sveikatai/tre-maisto-papildas-maistiniu-medziagu-ekstraktas-neolife-750-ml/
Bet išmintinga pirkti pigiau tiesiai iš gamintojo.
Registracija čia:
https://lt.neolifeshop.com/i/registration.html?type=reseller&sponsor=57-442476
Kontaktai pasiteirauti: info@sveikatoszurnaliste.lt
+37068778158
Nijolė, Sveikatos žurnalistė
