“Tai tikra revoliucija, kuriai subrandinti prireikė 40 metų. Šios žinios – ne mūsų vienų, nepasidalinti jomis su visa medicinos bendruomene būtų nusikaltimas žmonijai”, – kalbėjo daktaras Jean-Claude Lapraz (Žanas Klodas Laprazas), prancūzų gydytojas, endobiogenikos, arba individualizuotos medicinos pradininkas, vieną vasario vakarą į Šekspyro viešbutį Vilniuje susirinkusiai pažangių medikų ir ieškančių išgijimo pacientų bendruomenei. Šiųmetėje knygų mugėje jis pristatė ir savo bei žurnalistės M.L. de Clermont-Tonnerre knygą „Individualizuota medicina“.
Kas gi tas daktaras Laprazas ir kas gi toji individualizuota medicina, kurią gyvybingasis 74-erių metų prancūzas vadina „šių dienų moksline revoliucija“ ir ginklu, paremtu naujausiais moksliniais tyrimais bei genetikų informacija.
Kai gydymas neveikia
Dar studijuodamas Paryžiaus universiteto medicinos fakultete, Jean-Claude apsisprendė užsiimti bendrąja praktika, tad sulaukęs 27-erių įsitaisė 15-ame Paryžiaus kvartale, kur gyveno nepasiturintys paryžiečiai. Labiausiai dėl to džiaugėsi vaistininkai, nes kaimynystėje atsiradus naujam daktarui, jų verslas suklestėjo. Tačiau nors vaistų apyvarta ženkliai augo, ligonių nemažėjo.
Jaunasis daktaras iš pradžių buvo įsitikinęs, kad lengvai išgydys visus pacientus, tačiau labai greit suvokė, kad medicina nesuteikia galimybės atsakyti į daugybę klausimų. Pavyzdžiui, kodėl keturis – penkis kartus per žiemą vis grįžta ta pati mama su vaiku, kenčiančiu nuo astmos priepuolių. Kodėl, gydant vaistais, rezultato nėra, arba dar blogiau, sulaukiama sunkių šalutinių padarinių
„Tokie klausimai ir dabar kasdien kyla gydytojams visame pasaulyje, tačiau medicina, kaip ir dvasininkija , labiausiai hierarchiškai paremtos struktūros, kuriose sunku įnešti permainų“, – sako gydytojas.
Išklausykite ligonį!!!
„Pas jus ateina ligonis. Yra kuklių, susitraukusių, yra iškalbingų, kurie vos ne į jūsų vietą nori sėstis. Ar tai naudinga informacija, norint suprasti, kaip organizmas veikia? Ar mokydamiesi medicinos, jūs sužinote, kodėl vieni aukšti, kiti ploni, kiti iškalbūs ar kuklūs?“, – retoriškai klausė gydytojas savo kolegų Lietuvoje, akcentuodamas, kad užtenka tik pažvelgti į pacientą ir jau turėtų kilti minčių.
Ligos istorija – tarsi detektyvas, kurį išmanantis gydytojas turi išnarplioti.
Taigi, pirmas etapas – žvilgsnis. Antras – diskusija tarp gydytojo ir ligonio, trunkanti apie pusantros – dvi ar net daugiau valandų.
Išklausius gyvenimo istoriją, iš karto galima išgirsti ryšį, pavyzdžiui, tarp aknės problemos paauglystėje ir kairiosios krūties vėžio išsivystymo, sulaukus 42-iejų. Arba, kas nutiko, kad per vieną mėnesį pacientei išsivystė vėžys? Turi būti priežastis. Ši moteris, paaiškėja, prieš tris mėnesius sužinojo, kad jos vyras štai jau dešimt metų turi meilužę, ir tai jai buvo didžiulis stresas. Dėl streso padidėja kortizolio kiekis, silpnėja imunitetas, skydliaukės veikla suaktyvėja, o šios moters organizme ir taip pernelyg aktyvi androgenų veikla. Paklausiame, koks jos gyvenimo būdas, kaip ji maitinasi? Ji pasako, kad mėgsta saldumynus ir vartoja daug cukraus. Cukrus organizme didina insulino kiekį. Ir jei visos šios sąlygos atsiras vienoje vietoje lemiamu momentu, gali atsirasti liga, kuriai joks gydymas nepadės.
„Tačiau, jei turėsite reikiamus raktus, reikiamas žinias, tai jau bus visiškai kitokia diagnozė, visai kita gydymo strategija, parengta atsižvelgiant visų pirma į konkrečią konkretaus paciento būklę. Jei dvi moterys serga tokio pat tipo vėžiu, nereiškia, kad jos vienodai reaguos į gydymą“, – teigia daktaras.
Ko gydytojai neišskaito kraujo tyrimuose?
Dr. Laprazas su bendraminčiais septynerius metus darbavosi onkologinėje Boucicaut ligoninėje Paryžiuje. Tiksliau, jis su komanda buvo pakviesti į ligoninę, pastebėjus, kad Dr. Laprazo konsultuojami onkologiniai ligoniai atrodo tarsi būtų sveiki, lengviau ištveria chemoterapiją, patiria menkesnį šalutinį poveikį, o tik tradiciniu būdu gydomi, iš karto matyti, serga vėžiu.
Paryžiaus ligoninėje Dr.Laprazas kartu su onkologais stebėjo ligonius. Atrodo, visi sutardavo, kad žmogus pasveiko ir po šešių mėnesių ateis patikrai. Bet dažnai atsitikdavo, kad „pasveikęs“ po mėnesio ateidavo su metastazėmis plaučiuose, nors visi rodikliai rodė, kad vėžio nebėra. Atėjo suvokimas, kad kažko kraujo tyrimuose nepavyksta išskaityti. Tuomet jie išvedė santykį tarp raudonųjų (atsakingų už vyriškus hormonus) ir baltųjų (atsakingų už moteriškus hormonus) kraujo kūnelių, kitų žymenų. Paaiškėjo, kad būtent tas santykis ir suteikia daugiausia informacijos apie žmogų. Taigi, jei santykis tarp tam tikrų hormonų labai aukštas, metastazių rizika labai didelė. „Šį santykį taikome jau kelias dešimtis metų ir galime paaiškinti, kodėl metastazės vystosi greičiau“, – sako dr.Laprazas.
Individualizuota medicina ragina ypatingą dėmesį atkreipti į organizmo endokrininę, hormoninę sistemą, kurią laiko žmogaus organizmo generaline direktore, vadovaujančia visai biologinei gamyklai.
„Jei organizmas yra namas, tai jo architektė – hormoninė sistema“, – tokio požiūrio laikosi endobiogenkos žinias praktikoje taikantys medicinos atstovai.
Į pagalbą – vaistingieji augalai
Trečiasis aspektas – vaistiniai augalai.
Remdamasis keturių dešimtmečių gydytojo praktikos patirtimi, daktaras įsitikino, kad jeigu diagnozė tiksli ir vaistiniai augalai naudojami tinkamai, jais galima veiksmingai gydyti daugiau kaip 80 procentų(!!!) ligų ir gerokai sumažinti sintetinių vaistų, dažnai sukeliančių įvairių patologijų, vartojimą.
„Augalai yra mūsų maisto dalis. Vienus galime naudoti maistui, kitus gydymui. Augalas daug sudėtingesnis organizmas, negu sintetinis vaistas, tai gamtos chemijos rezultatas, atsiradęs natūraliu būdu. Augalų biodinamika panaši į mūsų. Medicina turi kuo greičiau atsigręžti į praeitį ir pasižiūrėti į šią sudėtingą struktūrą“, – skatina daktaras.
“Sau kapą išsikasame dantimis”
Taip sako prancūzai. Tuomet gal dantimis galime iš tos duobės ir išsirausti?
Prancūzijoje, pasakoja Dr.Laprazas, atliktas ne vienas tyrimas apie hiperlipidemiją (nenormalaus lipidų padidėjimas kraujyje). Pacientams pasiūlyta per dieną suvalgyti po 2-3 kg naujojo derliaus vynuogių. Po dešimties dienų atlikus kraujo tyrimus, paaiškėjo, kad lipidų lygis (nevartojant jokių vaistų) sumažėjo 300 procentų. „Tai neįtikėtini rezultatai. Bet vaisius nevertinamas kaip vaistas“, – konstatuoja daktaras.
Jis pateikia kitą pavyzdį, kai onkologinei ligonei vietoje krešumą reguliuojančių vaistų, pasiūlius gydytis citrinų sultimis (jos stabdo kraujo krešėjimą), tepti venos trombą levandų ir ramunėlių eteriniais aliejais (šie augalai taip pat stabdo krešėjimą, vartojami net išoriniu būdu), vena visiškai atsistatė.
Dr.Laprazas sako, kad labai daug ligonių Prancūzijoje ieško kitokių gydymo būdų. Ateina pas gydytoją, ir klausia, ar galiu tai naudoti? Gydytojas dažnai sako: darykit, ką norit, augalai neturi jokios reikšmės. „Toks gydytojas turi grįžti į pirmo kurso studijas ir išsiaiškinti, kaip augalai veikia“, – tvirtina jis.
Naujos idėjos skinasi kelią
40 metų dirbęs be finansinės, universitetų paramos, dr.Laprazas apgailestauja, kad Prancūzijoje – tai uždara sritis.
„Nelengva, kad tave publikuotų. Naujos idėjos yra atmetamos. Medicinos bendruomenė vis dar vadovaujasi požiūriu: „Jei apie tai nežinome, vadinasi, tai neegzistuoja“. Man 74-eri, ir aš jau galiu sau leisti apie tai kalbėti viešai. Net jei to nesupranta dabar – vis tiek turime apie tai kalbėti“, – sako gydytojas.
Jis suteikia prieigą prie šių žinių medikams Lietuvoje ir džiaugiasi, kad vis daugiau jų prisijungia prie pasaulinio endobiogenikos žinias taikančių gydytojų tinklo.
Trys auksinės taisyklės vartojant vaistinį augalą
- Vaistinius augalus turi skirti gydytojas, turintis medicininį išsilavinimą ir puikiai išmanantis augalus bei jų savybes.
- Augalą galima skirti tik nuodugniai ištyrus ligonį, tiksliai įvertinus jo sveikatos veiksnių visumą, ir jokiu būdu nesiremiant vien tik simptomais.
- Reikia skirti ekstraktus, pagamintus iš viso augalo, gerai žinoti, kokio tikslo siekiama, ir stengtis kuo mažiau pakenkti ligoniui.
Straipsnis publikuotas salos.site
