„Augalai – tai Dievo apsauga nuo mūsų irimo“ (apie antisenėjimą, menopauzę, andropauzę ir kitus dalykus)

Šį interviu su Nijole Savickiene, mokslų daktare, LSMU Farmakognozijos katedros vedėja, derinome daugiau nei pusmetį. Mokslininkė labai užimta, bet aš buvau labai atkakli, nes jos unikalios žinios apie organizmo pokyčius gali kardinaliai pakoreguoti mūsų sveikatą. Ypač periodu po 40-ties, kai persitvarko mūsų endokrinininė sistema.

– Profesore, pradėsiu nuo esminio klausimo: ką turėtų žinoti ir kam ruoštis moteris, tarkime, po keturiasdešimties? Kas vyksta mūsų organizme menopauzės metu ir kaip galėtume išmintingai sau padėti?

– Moteris apdovanota motinyste, tačiau kaina už ją – menopauzė. Per karščio bangas netenkame daug energijos, iš kaulų išplaunamas kalcis, ir pats kūnas neatsistato, tad būtina pasipildyti iš gamtos.

Moters organizme su amžiumi keičiasi endokrininė sistema, mažėja moteriškų hormonų – estrogenų – kiekis. Estrogenai organizme vertinami kaip antioksidantai (galima dėti lygybės ženklą – tai priešuždegimiškai veikiančios medžiagos). O kai viena cheminė medžiaga išeina iš rikiuotės, atsiranda grandininė reakcija.

Natūraliai moteris pardeda skųstis nuotaikų kaita, atminties, koncentracijos pablogėjimu, psichovegetaciniais simptomais, ima varginti prakaitavimas, karščio bangos, nemiga. Su estrogenais keičiasi ir kraujo krešumo faktoriai.

Menopauzė apskritai moters organizmui yra didžiulis stresas. Tiesa moteriai negailestinga: jei osteoporozė išsivysto  po 10-15 metų nuo menopauzės pradžios, tai kolageno gamyba per pirmuosius penkeris menopauzės metus sumažėja iki 30-40 procentų. Todėl šiuo laikotarpiu labai aktualu naudoti augalinius preparatus, mitybos papildus.

– Ką reiškia moters organizmui kolageno gamybos sumažėjimas?

– Mažėjant kolageno gamybai ne tik raukšlėjasi oda, sausėja gleivinės, bet ir keičiasi raumeninio audinio struktūra. Kolagenas dalyvauja raumens gamyboje. Šlapimo nelaikymo problema susijusi būtent su kolageno praradimu, kuomet silpsta raiščiai, mažėja elastingumas, gimda smunka žemyn.

– Ar galima išsaugoti kolageną? Ir kaip?

– Išsaugoti kolageną – rimta užduotis. Svarbiausia užtikrinti gerą kraujotaką, tuo pačiu ir audinių mitybą. Labai svarbu aprūpinti organizmą deguonimi, taip įtakojant centrinę nervų sistemą, atminties stabilizavimą, koncentracijos gebėjimą.

Tik moterims rekomenduoju vartoti triskiautį ginkmedį ir kekinę blakėžudę. Šie augalai sugeba regeneruoti gleivinių audinį, stabilizuoja nervų sistemą. Vartojant ilgą laiką yra galimybė stabilizuoti net kaulinį audinį. Užfiksuoti atvejai, kai jau esant osteoporozei pavyko sustabdyti kaulinio audinio irimą.

Galima derinti triskiautį ginkmedį, kekinę blakėžudę ir jonažolę. Tik reikia žinoti, kad jonažolės negalime naudoti, jei ruošiamės į paplūdimį ar soliariumą.

Kolageno gamybai būtinai reikalingos aminorūgštys. Geriausiai įsisavina aminorūgštys, gaunamos iš gyvulinės kilmės produktų, tačiau galima jų gauti ir iš augalų, ypač ankštinių šeimos, labai  veiksmingi yra izoflavonoidai (iš sojos pupelių išgaunamos vertingos medžiagos – aut.past.), kurie yra artimi mūsų estrogenams.

– O vitaminas C? Kiek jis svarbus kolageno gamybai?

– Ypatingai svarbus. Vitaminas C (kaip ir visi kiti antioksidantai,  vitaminai A, E) apsaugo kolageną nuo destrukcijos. Taip pat šiuo metu moteriai būtina gauti cinkoseleno.

Buvo atlikta daug mokslinių tyrimų,  kurių metu tam tikromis proporcijomis naudojami šie vitaminai ir mineralai davė labai gerų rezultatų.

Beje, primygtinai rekomenduočiau vitaminus ir mineralus vartoti ne po vieną, o kompleksiškai, nes taip jie daug geriau įsisavinami.

– Kokia jūsų nuomonė apie pakaitinę hormone terapiją?

– Ją rekomenduočiau tik tada, jei jau niekas nepadeda, nes pakaitinė hormonų terapija turi daug pašalinių poveikių.  Geriau  rinktis alternatyvius būdus.

– Pakalbėkim apie vyrus šiuo pereinamuoju laikotarpiu? Apie andropauzę vyrai nediskutuoja, tačiau gal jūs turėtumėte keletą paprastų patarimų ir jiems?

– Vyrams lygiai tas pats. Mes visi turime ir estrogenų, ir androgenų, tačiau pastarųjų vyrai turi daugiau. Bet su amžiumi keičiasi jų pusiausvyra, androgenai vyro organizme konvertuojami į estrogenus, vyrai moteriškėja (kai tuo tarpu moterys vyriškėja). Tačiau yra augalų, kurie šį konvertavimą gali pristabdyti. Tai gulsčioji serenoja, didžiųjų dilgėlių šaknys, afrikinė slyva, gaurometis. Plius tinka visa tai, ką aptarėme anksčiau – vitaminai ACE, antioksidantai, aminorūgštys.

– Profesore, kas, mokslininkės akimis, yra senėjimas? Ir kokia yra antisenėjimo strategija?

– Senėjimas yra korozija – trupėjimas, irimas, sausėjimas. O tai gali sumažinti, vėl pasikartosiu, kiekvienas augalas plius vitaminas C ir kiti antioksidantai.

Augalai – tai Dievo duota apsauga nuo mūsų irimo, nuo mūsų viduje esančių medžiagų sunaikinimo. Štai jums ir antisenėjimo strategija.

– Labai dažnas klausimas, ar galime visko gauti su maistu?

– Taip, jei valgysime maistą tikrai kokybišką, tikrai ekologišką ir tikrai dideliais kiekiais.

– O ar negalime maisto medžiagų kažkaip prisikaupti? Seniau sakydavo: jei suvalgai dvi žemuogių stiklines, geležies visiems metams prisikaupi. Arba vasarą privalgai gėrybių, uogų, daržovių, ir tada žiemą iš atsargų gyveni?

– Deja, prisikaupti nieko negalime. Kol vartojame, tol turime. Net jei suvalgysime 5-10 stiklinių žemuogių, bus tik tam kartui. Geriausia būtų kasdieną suvalgyti bent po 100 gramų įvairių uogų suvalgyti. Supraskime, vykstant irimo procesui, išlaikyti esamai būklei reikia labai daug pastangų ir maistinių medžiagų.

Komentarai

Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
„Augalai – tai Dievo apsauga nuo mūsų irimo“ (apie antisenėjimą, menopauzę, andropauzę ir kitus dalykus) Nijolė Koskienė Sveikatos žurnalistė

Socialiniai tinklai

Socialiniai tinklai

Panašūs straipsniai

Meniu